- juodėžis
- juodė̃žis, -ė smob., adj. (2) Pl kas negražiai juodas, negražus; juočkis: Tėvai šviesių plaukų, o vaikai juodėžiai Ds. Juodė̃žė močia, juodė̃žė ir duktė Pnd. Iš kur jų tas vaikas toks juodė̃žis? Slm. Būtų gražus, ale kad juodėžis Žmt. Šitas juodėžis čia visa daro Sdk. Tau šitas juodė̃žis patinka? Trgn. Tokio juodė̃žio nevalyvo! Sv. Iš tokio juodė̃žio pirkau sviestą Pnd. Nuspraus' (nusiprausk), nesėdy (nesėdėk) kap juodėžis! Švnč. Jo ir visi vaikai juodėžiai kaip anas pats Vj. Iš veido toks juodėžis Jž.
Dictionary of the Lithuanian Language.